Memorialinės vietos
Dovydų miško partizanų bunkeris
Plk. Juozo Šibailos-Merainio ir Povilo Žilio-Klevo žūties vieta
Lietuvos partizanų „Prisikėlimo“ apygardos vado žūties vieta
Paminklas pastatytas 1998 m. Padotnuvio kaime, Lietuvos partizanų ,,Prisikėlimo“ apygardos vado J. Paliūno – ,,Ryto“ žūties vietoje. Autorius Juozas Meškuotis.
Mikalojaus Katkaus, ,,Balanos gadynės“ autoriaus, kapas
Mikalojus Katkus (1852–1944) – prozininkas, etnografas, liaudies švietėjas, draudžiamos spaudos platintojas, visuomenės veikėjas, pirmasis diplomuotas Lietuvos agronomas, gimė Ažytėnuose, Kėdainių rajone. Po mokslų grįžo į Ažytėnus ir visą gyvenimą ūkininkavo tėvo ūkyje. Rinko tautosaką, etnografinę medžiagą.
Paminklas Juozui Tonkūnui ir Lietuvos agronomams tremtiniams
Paminklo pastatymo idėja priklauso profesoriui Petrui Vasinauskui, o kūrė jį skulptorius Vladas Vildžiūnas ir jo asistentas architektas Rimantas Dičius. Paminklas buvo sukurtas iš bronzos ir akmens.
Paminklas sukilėliams
Jis primena vieną ryškiausių praeities įvykių – 1863 m. sukilimą. Tų metų spalio pabaigoje netoli nuo Šventybrasčio nutolusiame Daniliškio palivarke 200 pėstininkų ir 20 raitelių sukilėlių būrį užklupo caro kariuomenė. Žuvusiuosius caro valdžia kapinėse laidoti uždraudė, jų kūnus vietos gyventojai surinko ir palaidojo prie bažnyčios šventoriaus.
Partizanų žūties vieta
1992 m. birželio 21 d. Guptilčiuose iškilo didžiulis 8 m aukščio nerūdijančiojo plieno kryžius su šlifuoto akmens plokšte jo papėdėje.
Partizanų žūties vieta
Pirmojo žuvusio savanorio Povilo Lukšio žūties vieta
1919 m. vasario 8-osios rytą 17 žmonių sustiprinta žvalgyba, sužinojusi, kad raudonieji traukiasi, išvyko Šėtos link. Prie Taučiūnų kaimo žvalgus netikėtai apšaudė bolševikai. Viena kulka pakirto Povilą Lukšį – jis buvo pirmas Lietuvos karys, žuvęs per Nepriklausomybės kovas.