Didžioji gatvė

Kėdainiuose yra 29 istorinės gatvės. Vienos jų tiesios, kitos – kreivos ir vingiuotos. Tiesios gatvės pradėtos planuoti XVII a. pradžioje. Magistratas rūpinosi, kad mieste būtų statomi mūriniai namai, grindžiamos gatvės. Jonušo Radvilos įsakymu kiekvienas įvažiuojantis į Kėdainius turėjo atgabenti po akmenį.

Adresas Didžioji g., Kėdainiai

Didžiosios Rinkos aikštė ir paminklas Radviloms

Aikštė suformuota XVI amžiuje, dešiniojo Nevėžio kranto pakilioje terasoje, tai buvo pagrindinė Kėdainių turgavietė. Šalia aikštės – XVII a. pastatai: Stiklių namai, burmistro Jurgio Andersono namas, Rotušė, Evangelikų reformatų bažnyčia. Dabar aikštėje vyksta įvairūs kultūriniai miesto renginiai.

Džiazo gatvė

„Džiazova“ Džiazo gatvė

Evangelikų liuteronų bažnyčia

Nuo XVII a. I p. Kėdainiuose gyveno vokiečių liuteronų bendruomenė. Vienanavė liuteronų bažnyčia unikali dėl viduje išlikusios originalios XVII a. sieninės tapybos. Freskose vaizduojami apaštalai Petras ir Povilas, evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus. Buvusiose kapinaitėse (sunaikintos sovietmečiu) palaidoti žymūs XVII a.

Adresas Vokiečių str. 7, Kėdainiai

Karmelitų vienuolynas

XVIII a. pradžioje, sumažėjus evangelikų reformatų bendruomenei, Kėdainiuose pradėjo kurtis vienuoliai karmelitai. Prie Švč. Mergelės Marijos Paaukojimo bažnyčios (dabar – Šv. Juozapo) įkūrė vienuolyną, labdaros draugijas, pradžios mokyklą, prieglaudą. Po 1831 m. sukilimo numalšinimo caro valdžia ėmėsi represijų ir 1832 m.

Adresas Didžioji g. 19, Kėdainiai
Telefono numeris

Kėdainių Šviesioji gimnazija

1625 m. miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila įsteigė mokyklą dabartiniame rotušės pastate. 1647 m. ji tapo gimnazija, pavadinta Šviesiosios vardu (lot. Gymnasium Illustre), persikėlė į puošnų renesanso stiliaus dviejų aukštų pastatą Didžiojoje Pilies gatvėje.

Adresas Didžioji g. 62 , Kėdainiai
Tinklapis www.sviesioji.lt

Knypavos Rinkos aikštė

Ši aikštė suplanuota XVII a. pradžioje, pradžią jai davė vokiečių pirkliai, atvykę į Kėdainius iš Karaliaučiaus miesto dalies, vokiečių vadintos Kneiphof. Manoma, kad šioje aikštėje vokiečiai supirkinėjo Prūsijoje vertinamus lietuviškus arklius.

1 2
Verslas