Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras
  • Vilma_Zivatkauskiene.jpg
  • 2Vilma_Zivatkauskiene_kopija.jpg
  • pievu_sienautojai.jpg
  • Nevezio_slenio_orchideja_geguzraibe.jpg
  • NEVEZIO_SLENIS.jpg
  • Reginos_Bagdoniens_zaliuju_stogu_duba.jpg
  • 93771066_283008506048018_7641548092977709056_n.jpg
  • Miloso_aprasyti_svento_petro_rakteliai.jpg
  • Svento_Petro_rakteliai_Miloso_gimtineje.jpg
  • 33776679_1646643348789188_2415513757871505408_o.jpg
  • naturalios_Nevezio_slenio_pievos2.jpg
  • Naturalios_Nevezio_slenio_pievos3.jpg
  • naturalios_pievos.jpg
  • Nevezio_slenio_pievos6.jpg
  • silkaziede_gaisrena_Nevezio_slenyje.jpg
  • Reginos_Bagdonienes_foto_zaliuju_stogu_duba.jpg
  • zaliu_stogu_duba3.jpg
  • Senasis_UPYTES_KELIAS.jpg
  • UPYTES_KELIAS_2.jpg

Nuotraukos Vilmos Živatkauskienės

V. ir V. Živatkauskų ūkis, kurį jie vadina „Žalių stogų duba“ (taip ūkininkė Vilma pavadino savo tėvukų sodybą), yra kitoks: ne tik kitaip ūkininkauja, tačiau užsiima gausybe kitų iniciatyvų. Įsikūrę vietoje, susijusioje su žymiais asmenimis: Gineituose gimė paskutinysis Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys. Greta – Šeteniai, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo tėviškė. Česlovas Milošas gimtąsias vietas aprašė romane „Isos slėnis“, Isa pavadindamas Nevėžį. Palei Nevėžį driekiasi vertingos natūralios pievos su retais augalais. Balandį ,,Milošo pievoje“ pražysta raktažolės, liaudyje vadinamos švento Petro rakteliais. Gegužę pražysta Nevėžio slėnio orchidėja vadinamos gegužraibės. Netoliese – ir legendomis, istoriniais įvykiais ir pagonių laikus menančiais ąžuolais garsėjantis Šventybrastis. Šias vietas kerta Camino Lituano ir senasis Upytės traktas. Dėl pagarbos ir meilės savo kraštui, kruopščios Nevėžio pakrančių priežiūros, pasireiškiančios konkrečiais darbais ir įvairiapusės kultūrinės ir kitokios veiklos ūkį galima drąsiai vadinti mažąja Isos slėnio ambasada.

Natūralios pievos – viena didžiausių Vidurio Lietuvos gamtos vertybių. Tai visur sparčiai nykstančios, bet itin saugotinos buveinės. Viename kvadratiniame metre čia suskaičiuojama iki 30 augalų rūšių. Tam, kad šį grožį išsaugotų, Vilma ir Valdas įdarbino karvutes: mėsinių galvijų banda ganosi šiose natūraliose pievose, švariai nuėda užželiančias pievas, saugo jas nuo užkrūmijimo (ko karvutės neįveikia jie iškerta rankomis) ir patikimai gelbsti Nevėžio slėnį. Pievos neariamos, nepersėjamos, taip išsaugojama daugiau augalų rūšių. Dalį pievų ūkio šeimininkai šienauja tik liepos viduryje, mat tuomet jame jauniklius jau būna išperėjusios ir paauginusios griežlės. Vilma yra mokslininkė, jos disertacijos tema – „Natūralių ir kultūrinių pievų vertė gyvulininkystės ūkiuose“.  Ūkyje jie naudoja alternatyvius, aplinką tausojančius metodus. V. ir V. Živatkauskų ūkis buvo įrašytas vienuoliktuoju Lietuvos ūkiu į Baltijos aplinkos forumo sudarytą „Kitokių ūkių“ sąrašą.

Nevėžio slėnis – romantikų svajonė. Gyvendamas tokioje gražioje ir istorinių įvykių turtingoje vietoje, žmogus nori nenori tampa... romantiku. Jau 14 metų kiekvieną vasarą į Žaliųjų stogų dubą renkasi prisiekę romantikai: „Pasižadu gamtos paprastume surasti išminties grūdą, neteršti pagrindinių gyvybės ir sveikatos šaltinių: Žemės, Vandens, Oro, Ugnies, sveikai, linksmai ir naudingai leisti laiką ‒ tikrai pailsėti.“ Romantikai diskutuoja įvairiausiomis gamtos išsaugojimo temomis, klausosi paskaitų apie vaistažoles, skaito poeziją ar romantiškai kasa bulves...

Ūkyje galima nusipirkti produkcijos, užaugintos, kaip juokauja ūkininkai, „ant čiobrelių". Čia svetingai priimami apsistoti ir Camino Lituano piligrimai. Vilma su Valdu organizuoja bendraminčių talkas „Išsaugok Nevėžio slėnio orchidėją“ (kaip vadinama gegužraibė): su talkininkais iškerta krūmynus, nušienauja šlapžemių plotus. Kam įdomu pabraidžioti po „paupio lankas, vešlias, dar nešienautas“, kaip rašė Č. Milošas savo eilėraštyje „Lanka“, visada galima kreiptis į Žaliųjų stogų dubos šeimininkę ir ji suorganizuos edukacinę programą apie Isos slėnio augalus, apie vaistinius augalus, gegužės pabaigoje leisitės į gegužraibės paieškas, prieš Jonines pakvies kupoliauti. ,,Stovi fabrikėlis ant kojelių keturių“ ‒ dar viena edukacinė programa, pastaroji skirta moksleiviams, jie yra dažni ūkininkų svečiai. Iš kur atsiranda pienas? Ką karvės ėda? Ir daug kitų klausimų iškyla vaikams. Suaugusieji sužinos apie galvijų veisles, jų ypatumus. Pasirodo, karvės gali būti naudingos ne tik dėl natūraliai „nušienaujamų“ pievų, dėl pieno, mėsos, bet ir dėl... terapijos! Dideli, tvirti, laisvi ir išdidūs gyvūnai, ramiai rupšnojantys žolę, gali suteikti ramybės, tvirtumo, neskubėjimo džiaugsmo. Galima bandyti juos prisijaukinti, kalbinti, glostyti, o vėliau mėgautis užsimezgusia draugyste, kai, vos pamatę pažįstamą žmogų, galvijai iš kito aptvaro galo atbėga pasilabinti. Gyvenimo grožis atsiranda ir iš jaukaus gyvulio žvilgsnio. O ar stebėjote kada galvijų bandą saulei tekant? Ne??? Tuomet junkitės prie „Vilmos karvių mylėtojų klubo“!

*Nakvynė piligrimams, ūkio produkcija (teirautis), edukacinės programos:

„Isos slėnio augalai“: pažinsite turtingą natūralių Nevėžio pievų augmenijų, sužinosite apie vaistinius *augalus, gegužės pabaigoje leisitės į gegužraibės paieškas, prieš Jonines pakvies kupoliauti;

,,Stovi fabrikėlis ant kojelių keturių“ kviečia susipažinti su ūkiu. Moksleiviai yra dažni ūkininkų svečiai. Čia jie pamato, kur ir kaip atsiranda pienas, ką ėda karvės ir kiti ūkio augintiniai. Suaugusieji sužino apie galvijų veisles, jų ypatumus, ekologišką ūkininkavimą, unikalios slėnio bioįvairovės išsaugojimą gyvūnų pagalba.

V. ir V. Živatkauskų ūkis
Adresas: Gineitų k., Kėdainių r.
Tel. +370 682 27 115 (Vilma)

 


Adresas

Gineitų k. Kėdainių r.

Telefono numeris


Žemėlapis
Ekologiškas V. ir V. Živatkauskų ūkis
Pridėti prie maršrutoPašalinti iš maršrutų
Verslas