Mikalojaus Daukšos ąžuolas
Tai seniausias Kėdainių miesto ąžuolas (apimtis – 5,4 m, skersmuo – 1,70 m, aukštis – 23 m). Pasakojama, kad jį pasodino Mikalojus Daukša, lietuvių raštijos pradininkas, gimęs netoli Kėdainių, Babėnuose.
Kėdainių senamiestis
Tai valstybės saugomas urbanistikos paminklas, vienas iš septynių Lietuvoje. Senamiestyje išlikę nemažai vertingų gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stiliaus pastatų, keturios XV–XVII a. prekybos aikštės, 29 istorinių gatvių tinklas.
Evangelikų reformatų bažnyčia ir Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus
Renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčią 1631 m. pradėjo statyti Kristupas II Radvila, o užbaigė jo sūnus Jonušas XI Radvila 1652 m. Joje išlikusi renesanso formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose ąžuolo plokštės ir įspūdingas sietynas.
UNESCO paveldas – kryždirbystė
Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijoje saugoma žymiausio lietuvių dievdirbio Vinco Svirskio 18 kryžių. 2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmuosius devyniolika Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašo punktų.
Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė
Poetas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas (1911–2004) gimė Kėdainių rajone, Šeteniuose, kukliame Kunatų dvare vaizdingame Nevėžio slėnyje 1911 m. birželio 30 d. Netoliese esančioje Šventybrasčio bažnyčioje jis buvo pakrikštytas.
Rotušė
Buvusi Kėdainių rotušė 1653–1654 m. perstatyta iš dviejų aukšto mūro. Ji buvo L raidės formos, turėjo bokštą su laikrodžiu. Rūsyje buvo įrengtas kalėjimas, archyvas, pirmajame aukšte buvo laikomi ilgio ir saiko matai, antrajame aukšte – magistrato ir teismo salė.
Tarptautinis džiazo festivalis ,,Broma Jazz“
Rugpjūtį Kėdainių senamiestį užlieja džiazo garsai ir džiazo mylėtojai. Džiazo festivalis propaguoja džiazo kultūrą ir padeda ją pamilti (viena iš senamiesčio gatvių Kėdainiuose pavadinta Džiazo vardu).
Minaretas
Dabartinis Kėdainių miesto parkas – tai buvusi Kėdainių dvaro sodyba. Dar XIX a. Čapskiai čia pastatė rūmus, užveisė parką. XIX a. II p. valdų šeimininku tapo rusų armijos generolas, grafas Eduardas Totlebenas.