Objetai
Midaus degustacija
Jūratė ir Erikas, kaimo turizmo sodybos ,,Šušvė“ savininkai, žygių baidarėmis organizatoriai, savo pomėgį gaminti midų pavertė legaliu verslu. Iš pačių savame bityne surinkto medaus (o medaus savininkai negaili – kiekviename midaus litre yra iki 750 g medaus!) gaminamas midus jau įvertintas ne tik midaus mėgėjų, bet ir profesionalų. Midus sertifikuotas tautinio paveldo ženklu.
Miesto parkas ir minaretas
Kėdainių miesto parkas įsikūręs buvusioje Kėdainių dvaro sodyboje. Išlikusį dvaro sodybos kompleksą sudaro minaretas, pietų ir šiaurės rūsiai, vartai ir parkas. Kai 1811 metais Kėdainiai atiteko vokiečių kilmės lenkui grafui Pranciškui Čapskiui, pastarasis įkūrė dvaro sodybą buvusiame Radvilų palivarke. M. Hutenas Čapskis praplatino Dotnuvėlę, įrengė tvenkinius, supylė salas, pastatė tiltelius ir užveisė parką.
Mikalojaus Daukšos ąžuolas
Tai seniausias Kėdainių miesto ąžuolas (apimtis – 5,4 m, skersmuo – 1,70 m, aukštis – 23 m). Pasakojama, kad jį pasodino Mikalojus Daukša, lietuvių raštijos pradininkas, gimęs netoli Kėdainių, Babėnuose.
Mikalojaus Katkaus memorialinis muziejus
Muziejus įsteigtas 1965 m., jo ekspozicija, suformuota iš Kėdainių muziejaus rinkinių eksponatų, pasakoja apie rašytoją, liaudies švietėją, ,,Balanos gadynės“ autorių, ,,aušrininką“, daraktorių, pirmąjį diplomuotą Lietuvos agronomą Mikalojų Katkų (1852–1944) bei XX a. pradžios kaimo buitį.
Mikalojaus Katkaus, ,,Balanos gadynės“ autoriaus, kapas
Mikalojus Katkus (1852–1944) – prozininkas, etnografas, liaudies švietėjas, draudžiamos spaudos platintojas, visuomenės veikėjas, pirmasis diplomuotas Lietuvos agronomas, gimė Ažytėnuose, Kėdainių rajone. Po mokslų grįžo į Ažytėnus ir visą gyvenimą ūkininkavo tėvo ūkyje. Rinko tautosaką, etnografinę medžiagą.
Minaretas
Dabartinis Kėdainių miesto parkas – tai buvusi Kėdainių dvaro sodyba. Dar XIX a. Čapskiai čia pastatė rūmus, užveisė parką. XIX a. II p. valdų šeimininku tapo rusų armijos generolas, grafas Eduardas Totlebenas.
