Šriftas:
A
A
A
Fonas:
baltas
Juoda
Iliustracijos:
Rodyti
Slėpti
Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras

Pagiriai

Remiantis istorija, XVI–XVII a. sandūroje Pagiriai buvo dvaras, priklausęs broliams Gabrieliui ir Kasparui Bialozarams, kurie 1626 metai Pagiriuose pastatė Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčią. Nuo tada skaičiuojami miestelio įkūrimo metai.

Pajieslio Švč. Mergelės Marijos Liūdinčiųjų Guodėjos bažnyčia

Medinė, liaudies architektūros Švč. Mergelės Marijos liūdinčiųjų guodėjos bažnyčia 1857 m. atkelta iš Pašušvio. Bažnyčios perkėlimu rūpinosi Teodora Butlerytė – Pilsudska, Lenkijos maršalo J. Pilsudskio senelė. Ji palaidota bažnyčios šventoriuje. Teodora Uršulė Otilija Butlerytė-Pilsudska (1811–1886) Lietuvos ir Lenkijos istorijoje labiausiai žinoma kaip maršalo Jozefo Klemenso Pilsudskio (1867–1935) močiutė. Gimusi 1811 m., ji augo Repšėnuose, paskui Vilniuje, kur seserų vizitiečių vienuolyno internate globojama įgijo išsilavinimą, išmoko vokiečių ir prancūzų kalbas, skambinti fortepijonu.

Adresas Pajieslys, Krakių seniūnija, Kėdainių rajonas

Paminklai sukilėliams ir Lietuvos Nepriklausomybei Šventybrastyje

Jis primena vieną ryškiausių praeities įvykių – 1863 m. sukilimą. Tų metų spalio pabaigoje netoli nuo Šventybrasčio nutolusiame Daniliškio palivarke 200 pėstininkų ir 20 raitelių sukilėlių būrį užklupo caro kariuomenė. Žuvusiuosius caro valdžia kapinėse laidoti uždraudė, jų kūnus vietos gyventojai surinko ir palaidojo prie bažnyčios šventoriaus.

Adresas Šventybrastis, Vilainių seniūnija, Kėdainių rajonas

Paminklas Juozui Tonkūnui ir Lietuvos agronomams tremtiniams

Paminklo pastatymo idėja priklauso profesoriui Petrui Vasinauskui, o kūrė jį skulptorius Vladas Vildžiūnas ir jo asistentas architektas Rimantas Dičius. Paminklas buvo sukurtas iš bronzos ir akmens.

Adresas Akademija (parke, kairėje pusėje nuo kelio, vedančio į Žemdirbystės instituto pastatą), Dotnuvos seniūnija, Kėdainių rajonas

Paminklas pirmosioms Nepriklausomybės kovų su bolševikais kautynėms atminti

Paminklas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės kovų su bolševikais pirmosioms kautynėms ties Koliupės kaimu 1919 m. vasario 7 d. atminti, atidengtas lapkričio 23-iąją, Lietuvos kariuomenės dieną.

Adresas Koliupės k., Vilainių sen., Kėdainių r.

Partizanų kautynių ir žūties vieta Guptilčių kaime

1992 m. birželio 21 d. Guptilčiuose iškilo didžiulis 8 m aukščio nerūdijančiojo plieno kryžius su šlifuoto akmens plokšte jo papėdėje.

Adresas Krakių seniūnija, Guptilčių kaimas (prie buvusių Sibičių ir Mykolaičių sodybų), Kėdainių rajonas

Partizanų žūties vieta

Adresas Netoli Šventybrasčio, Peiksvos kaimo laukuose, Vilainių seniūnija, Kėdainių rajonas
1 ... 15 16 17 18 19 20 21 ... 28
Verslas