Šlapaberžės bažnyčia pastatyta 1861 m. tuometinio Šlapaberžės dvaro savininko Tadadeušo Gintauto lėšomis kaip dvaro koplyčia. Po 1863 m. sukilimo T. Gintautui praradus dvarą, pastatas perėjo kitiems savininkams. 1906 m. kunigo Antano Jako iniciatyva koplyčia tapo atskira parapijos bažnyčia.
Bažnyčia išsiskiria vėlyvojo klasicizmo ir neorenesanso architektūros bruožais: trijų arkų portiku su kolonomis, trikampiu frontonu, santūriais dekoratyviniais elementais.
Šventoriuje kartu su kitais buvusiais Šlapaberžės dvaro savininkais palaidotas Lietuvos savanoris Mykolas Kvinta, pasirūpinęs, kad XX a. pradžioje čia būtų laikomos pamaldos lietuvių kalba.
Bažnyčios viduje saugomas ypatingas eksponatas – 1717 m. nulietas varpas, padovanotas Tėvo Stanislovo.
Medinė varpinė pastatyta XIX a. kartu su bažnyčia. 2024 m. bendruomenės iniciatyva ji buvo atnaujinta: pastatas apkaltas naujomis dailylentėmis, pakeistas stogas, grindys ir įrengtas apšvietimas. Varpinėje dabar skamba trys nauji bažnyčios varpai, išlieti Lenkijoje, garsioje brolių Kruševskių varpų liejykloje. Didysis varpas sveria 150 kg, mažesnieji – 80 kg ir 60 kg.
Kalvio Česlovo Pečetausko muziejus varpinėje
Renovuotoje varpinėje 2025 m. įrengta iš Šlapaberžės kilusio, ketvirtos kartos kalvio Česlovo Pečetausko kūrybos ekspozicija, kurioje – sakraliniai ir dekoratyviniai metalo dirbiniai: kryžiai, saulutės, žvakidės ir kiti meninės kalvystės pavyzdžiai. Muziejuje išvysite ypatingą eksponatą – 1717 m. nulietą varpą, padovanotą Tėvo Stanislovo. Čia saugomos Pečioros asfalto gamyklos plytos su Dovydo žvaigžde ir gamyklos įkūrimo metais „1871“, kurios buvo rastos po grindimis, tvarkant Šlapaberžės bendruomenės centro pastatą.
Lankymo informacija
Sekmadieniais: 11.30–13.00 val.
Kitu metu iš anksto susitarus: +370 611 07 290, Diana
Adresas
Šlapaberžė, Dotnuvos seniūnija, Kėdainių rajonas
