Ant Kėdainių krašto muziejaus pastato sienos pritvirtinta memorialinė lenta-horeljefas primena, kad tarpukariu čia veikusiame kariniame miestelyje penkerius metus tarnavo Kauno karo mokyklos absolventas Jonas Žemaitis, ilgainiui tapęs okupuotos Lietuvos partizanų vadu, turėjęs Vytauto slapyvardį.
Būsimasis partizanų vadas, 1929-aisiais baigęs Kauno karo mokyklą ir tapęs jaunesniuoju karininku artileristu, pagal paskyrimą atvyko į Kėdainiuose dislokuotą 2-ąjį artilerijos pulką. Kėdainiuose J. Žemaitis-Vytautas tarnavo penkerius metus. Vėliau buvo perkeltas į Klaipėdos artilerijos pulką. Iš ten, praėjęs nemenką atranką, kaip gabus ir perspektyvus kariškis siunčiamas gilinti karybos žinių į Prancūziją. Grįžęs iš mokslų užsienyje, jis tęsė karinę tarnybą Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, tapo artilerijos pulko mokyklos viršininku. Į Lietuvą atėjus naciams, kilo į kovą su jais, organizavo ir platino antinacių spaudą, o mūsų šalį okupavus sovietams, ėmėsi aktyvios rezistencinės veiklos. Įvertinę ypatingus jo gabumus, Lietuvos partizanai J. Žemaitį-Vytautą išsirinko savo vadu.
Pasak istoriko Vaido Banio, Kėdainių kraštas buvo pagrindinė J. Žemaičio-Vytauto vykdomos pasipriešinimo kovos vieta. Yra žinoma, kad Kėdainių krašto miškuose jis žiemodavo. Partizanams jis vadovavo netgi pakirstas insulto, o jo kova vyko iki buvo išduota jo slapstymosi vieta.
Jonas Žemaitis-Vytautas buvo nužudytas 1954 m. lapkričio 26 d.
Paminklinę lentą J. Žemaičiui-Vytautui sukūrė skulptorius Juozas Šlivinskas
Adresas
Didžioji g. 19 (ant Kėdainių krašto muziejaus pastato)
