Respublikinė paroda „Gobelenas vakar ir rytoj“

Nuo 2009 m. kasmet rengtas projektas „Kitokia tekstilė“ palaipsniui peraugo į kuruotas temines parodas, turinčias išliekamąją vertę. Pagrindinis projekto tikslas ir misija išlieka tas pats – skleisti tekstilės meno idėjas Lietuvos (o taip pat ir kaimyninių šalių) regionuose, įsikūrusiuose atokiau nuo kultūros ir meno centrų, todėl projekte yra ypač svarbus edukacinis momentas.

Pristatant parodas ,,Lietuviška tapatybė tekstilėje“, ,,Simbolių kalba šiuolaikinėje tekstilėje“ ir bendraujant su žiūrovais ne kartą išgirdome klausimą: ,,O kur gobelenai ?“ Supratome, kad reikia atgaivinti šią ypatingai imlią darbui techniką.

Gobeleno pavadinimas kilęs iš XVII a. Paryžiaus karališkosios kilimų manufaktūros pavadinimo. Iš tiesų ši audimo technika jau buvo žinoma senovės Egipte, Persijoje, Mesopotamijoje. Vakarų Europoje ji paplito XI-XII a. sandūroje, apogėjų pasiekė XVI-XVII a., tačiau prasidėjus visos taikomosios dailės krizei, prarado populiarumą ir gobelenas. Kurį laiką buvęs pamirštas, XX a. antrojoje pusėje gobeleno audimas vėl atgijo.

Gobelenai buvo audžiami rankomis paprastos konstrukcijos vertikaliomis ar horizontaliomis staklėmis-rėmais pagal iš anksto paruoštą piešinį – kartoną, atskirais spalvų ploteliais. Skirtingai nei paprastų audinių, gobeleno ataudai nėra ištisi. Kadangi gobeleno metmenys dažniausiai būna retesni ir storesni už ataudus, audinio paviršiuje matyti ryškūs, kaip ripsinio audinio, išilginiai ranteliai. Raštą sudarė ploni šilko ir vilnos ataudai, kurie būdavo iki kelių tūkstančių atspalvių. Ausdavo gobeleną meistrai, kartoną kurdavo dailininkas.

Rankiniam gobeleno audimui reikia didelio audėjų meistriškumo, kruopštumo ir meninės nuovokos: vienas audėjas per metus išaudžia 1–3 m² gobeleną. Platų gobeleną gali austi keletas audėjų vienu metu.

Projektas „Gobelenas vakar ir rytoj“ yra skirtas sukurti platformą ir parodyti, kad dailininkai vis dar kuria šia tekstilės technika, nepaisant to, kad tai labai ilgas ir daug darbo reikalaujantis procesas. Tokia ir yra pagrindinė parodos idėja bei misija – atgaivinti, palaikyti ir puoselėti gilias tradicijas turinčias tekstilės technikas.

Šalies kūrėjai buvo kviečiami teikti kūrinius, kurie atlikti gobeleno technika, atspindintys Lietuvos tautos identitetą, o kolekciją numatyta eksponuoti ir už Lietuvos ribų. Profesionalūs dailininkai, studentai, gebantys austi kūrinius gobeleno technika organizatorių buvo raginami profesionaliai atlikti kūrinius, vienaip ar kitaip atspindinčius parodos pavadinimą  –  „Gobelenas vakar ir rytoj“. Gobelenų minimali kraštinė turėjo būti ne mažesnė nei 50 cm ir ne didesnė, nei 200 cm. Kiekvienas autorius galėjo teikti kelis kūrinius, sukurtus 2010-2019 metais.

PARODOS DALYVIAI

Andrius Valius, Austė Guogaitė, Auksė Draugelienė, Birutė Sarapienė, Danguolė Brogienė, Danguolė Čachavičienė, Danutė Valentaitė, Danutė Jonelienė, Elma Šturmaitė, Irena Piliutytė, Laimutė Kozlovienė, Liucija Banaitienė, Marijona Sinkevičienė, Milda Dulkytė, Rūta Narvydienė, Zinaida Dargienė, Vaiva Lašienė, Žymantė Poškaitė-Tamulė, Virginija Kirvelienė.

Parodos kuratorė - LDS Kauno skyriaus tekstilės sekcijos pirmininkė Birutė Sarapienė

Laikas 17:00h
Data 2019 11 15
Adresas Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, J. Basanavičiaus g. 45, Kėdainiai
Verslas