Kėdainiai. Kodėl verta aplankyti?

1. Kėdainių senamiestis - valstybės saugomas urbanistikos paminklas, vienas iš septynių Lietuvoje. Senamiestyje išlikę nemažai vertingų gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stiliaus pastatų, keturios XV-XVII a. prekybos aikštės, istorinis gatvių tinklas. Miesto istorija skaičiuojama nuo 1372 m., kai Kėdainių vardas pirmą kartą paminėtas Hermano Vartbergės Livonijos kronikose. Iki XVI a. augo ir vystėsi stichiškai, XVI amžiuje pradėtas planuoti pagal Valakų reformą. Šiandien senamiestis užima 89,69 ha teritoriją.

senamiestis.JPG
Kėdainių senamiestis. V. Bečelio nuotr.

2. Evangelikų reformatų bažnyčia ir Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus. Didingą renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčią 1631 m. pradėjo statyti Kristupas II Radvila, o užbaigė jo sūnus Jonušas XI Radvila 1652 m. Joje išlikusi renesanso formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose – ąžuolo paneliai. Vienanavė, stačiakampė, keturbokštė, mišraus vėlyvojo renesanso ir baroko stiliaus. Langų apvadai ir portalas - Lietuvos ankstyvojo baroko architektūrai būdingų formų. XVII-XVIII a. pastatyta varpinė.  Kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus - vienintelė 2001 m. atkurta ir sutvarkyta XVII amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų kapavietė Lietuvoje. Kriptoje puošniuose renesanso ir baroko sarkofaguose ilsisi Vilniaus vaivados, Lietuvos didieji etmonai Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603) ir Jonušas Radvila (1612-1655). Čia taip pat saugomi ir restauruoti alaviniai trijų mažamečių Jonušo Radvilos brolių: Mikalojaus (1610-1611), Jurgio (1616-1617), Stepono (1624-1624) ir sesers Elžbietos (1622-1626) sarkofagai. Bažnyčios interjero bei sarkofagų puošyboje atsispindi Nyderlandų manierizmo stilius.

sakykla.jpg mauzoliejus.jpg
Sakykla ir Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Evangelikų reformatų bažnyčioje. J. Danausko nuotr.

3. Vinco Svirskio kryžiai Kėdainių krašto muziejuje - UNESCO nematerialiojo paveldo dalis. 2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmuosius devyniolika Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašo punktų. Į šį sąrašą taip pat buvo įtraukta Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika. Vincas Svirskis - vienas žymiausių Lietuvos dievdirbių, unikalus XIX a. antros pusės savamokslis liaudies menininkas, keliavęs ir kūręs Vidurio Lietuvoje. Jo kryžiai originalūs, monumentalūs, dekoratyvūs ir nepakartojami savo forma, todėl žmonių buvo pramintas ,,gražiadirbiu". Kėdainių krašto muziejuje saugoma 18 Vinco Svirskio kryžių.

2218.jpg 2210.jpg
Kėdainių krašto muziejaus Vinco Svirskio kryžių salė. J. Danausko nuotr.

4. Česlovo Milošo gimtinė - kultūros centras. Nobelio premijos laureatas (1980 m.), Lietuvos Respublikos garbės pilietis (1992 m.) Česlovas Milošas gimė Šeteniuose, kukliame Kunatų dvare vaizdingame Nevėžio slenyje 1911 m. birželio 30 d. Nors gyveno toli nuo Lietuvos, gimtinės jis niekada nepamiršo, jos vaizdus aprašė garsiame romane ,,Isos slėnis”. Isa - tai Nevėžis. Šiuo metu atstatytame dvaro svirne įkurtas modernus Česlovo Milošo kultūros centras. Nevėžio slėnį puošia Česlovui Milošui ir jo kūrybai dedikuotos skulptūros. Iš Šetenių kilęs ir Juozas Urbšys (1896-1991), Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras. 

 5. Senamiestį puošia miesto rotušė – viena iš trijų išlikusių Lietuvoje. Buvusi Kėdainių rotušė 1653-1654 m. perstatyta iš dviejų aukšto mūro. Ji buvo L raidės formos, turėjo bokštą su laikrodžiu. Rūsyje buvo įrengtas kalėjimas, archyvas, pirmajame aukšte buvo laikomi ilgio ir saiko matai, antrajame aukšte - magistrato ir teismo salė. Po 1770 m. gaisro rotušė sunyko. Pastatas atnaujintas 1960 m. ir 1983 m. Šiuo metu rotušėje įsikūręs Civilinės metrikacijos skyrius. Rotušės kiemelyje - XIX a. pr. rokoko stiliaus saulės laikrodis, skulptūros.

6. Kėdainiuose XVII a. buvo net šešios turgaus aikštės – vienintelis toks urbanistikos reiškinys Lietuvoje. Šiuo metu Kėdainių senamiestyje yra išlikusios 4 buvusios prekybinės aikštės: Senosios Rinkos (XV a.), Didžiosios Rinkos (XVI a.), Knypavos (XVI a.) ir Jonušavos (XVII a.). Viena iš jų - Jonušavos aikštė - išlaikė savo pirminę funkciją: čia vyksta turgūs. Kitose organizuojami kultūros renginiai.

senoji_rinka_1.JPG
Senosios Rinkos aikštė - pati seniausia (XV a.). V. Bečelio nuotr.

7. Minaretas. Dabartinis Kėdainių miesto parkas – tai buvusi Kėdainių dvaro sodyba. Dar XIX a. Čapskiai čia pastatė rūmus, užveisė parką. XIX a. II p. valdų šeimininku tapo rusų armijos generolas, grafas Eduardas Totlebenas. Jis rekonstravo rūmus, pertvarkė ir išpuošė parką. Peizažinio tipo parkas – vienas pirmųjų ir gražiausių Lietuvoje. Karams su Turkija atminti apie 1880 m. parke pastatė aivaną, mečetę ir minaretą (25 m). Išliko tik pastarasis, iki šiol vienintelis Lietuvoje.

8. Sakralinis, gamtos, kultūros ir istorijos vertybių kompleksas Paberžėje. Paberžė ilgą laiką garsėjo kaip piligrimystės vieta – mat čia kunigavo vienuolis kapucinas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas. Jo dėka mažas kaimelis tapo traukos centru - pasiklausyti pamokslų, pasikalbėti apie gyvenimą atvažiuodavo žmonės iš visos Lietuvos. Šiandien Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnytėlėje, svirne ir klebonijoje gausu liturginių ir buities reikmenų, kuriuos rinko Tėvas Stanislovas ir vadino ,,saugotuvėmis“. Liaudies meistrų statytoje bažnyčioje (1787 m.) gausu sakralinių vertybių, Vinco Svirskio kryžių, jos puošmena – iš medžio išdrožtas altorius. Buvusiame Šilingo dvare (XVIII a.) įkurtas vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus. Išsaugoti istorinius ir kultūrinius paminklus, taip pat Liaudės ir Nykio upelių slėnių gamtinį kompleksą įsteigtas Paberžės kraštovaizdžio draustinis.

9. Skinderiškio dendrologinis parkas.  Lietuvos viduryje, Žemaičių aukštumos ir Vidurio lygumos sandūroje, prie Šušvės vingių, žaliuoja Skinderiškio dendroparkas. Užima 125 ha teritoriją, suskirstytas pagal geografines augalų kilmės zonas. Dendrologinio želdyno vardą gavo dėl jame tarpstančių daugelio rūšių iš įvairių pasaulio kraštų atgabentų egzotiškų medžių, krūmų, lianų, kurie paprastai auginami vien botanikos ir dendrologiniuose soduose. Augalai susodinti geografinėmis zonomis. Čia auga 1300 rūšių, porūšių, varietetų, formų ir veislių medžių, krūmų, lianų. Parke įrengti apžvalgos buokšteliai, pavėsinės, suolai, informacinės rodyklės, aikštelė vaikams. Parko įkūrėjas – Kęstutis Kaltenis, 1993 m. apdovanotas Valdo Adamkaus premija.

magnolijos.JPG
Magnolijos Skinderiškio dendrologijos parke

10. 1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š.pl ir 23°54’r.ilg.). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją.


© Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras, 2012
Sprendimas UAB V studija | TVS